nerti

2 nérti, nẽria, nė́rė 1. tr. Gr, Krp, Grz, Vžns daryti nėrinį, tinklą; megzti: Ana su virbalais nẽria juostą, pirštines J. Mano bobutė moka gražias pirštines nérti Tl. Mokėjau nérti visiaip: i su virbalais, i su tamburka Ms. Sesuo dienas naktis néra i néra pančekas Trk. Ana greitai nera: besiveizant tura gatavą pirštinę Vvr. Ana moka raštuotas juostas nérti Slnt. Ji nẽria tinklą Lnkv. Užpakaly išgirdau tokį ūžimą, tartum būtų dirbęs koks tuzinas mūsų mezgėjų su neriamomis mašinomis J.Balč. 2. tr. suimti, sudėti rankas sukabinant pirštus: Nerdamas rankas, jis brūkštelėjo žiedą, kurį jam buvo užmovęs ant piršto žynys J.Balč. 3. tr. sukabinti, sujungti sudūrimo vietoje: Trobos kampus, rąstus nérti DŽ. | refl.: Sprandas nerias su nugarkauliu tam tikrais sąnariais Blv. | Kas žino, kiek tenai yra upių upelių, kurios su kita kita nerias ir skaidos S.Dauk. | prk.: Laimė ir nelaimė tvirtai nerias (siejasi) su sveikata ir liga Blv. ║ daryti, statyti sukabinant atskiras dalis: Jau kluoną čia nẽria Dkšt. 4. refl. vienytis, jungtis: Mozūrai, mirus kunigaikščiui savo, ėmė nerties su kryžeiviais, savo bendrais S.Dauk. 5. refl. darytis vaisiui, megztis: Jūsų kopūstų galvos sunkiai nẽrias Sdk. 6. tr. mauti ant ko iš virvės, siūlo ar pan. padarytą kilpą: Ne megzte megzk, ale nertè užnerk virvę prie kobinio šienveržio, prie karties galo, prie botkočio J.

nertinaĩ adv.: Šniūrą nertinaĩ užnerk Lkv. Nertinaĩ užsinėriau šaliką ant kailinių dėl puikumo, ne dėl šilimos Šts. Su užnarve žuvis nertinaĩ gaudėm Šts.

7. refl. juostis (prijuostę): Tau, tokiai mergei, tokiu kvartūgu nérties nepristovia Plt. 8. tr. K kišti (koją į avalynę): Neriu kojas į pakeles, kurpes R. Kojas į kurpes nerti N. | Eik, kumelę nérk (kinkyk), važiuokim! Pc. 9. tr. lupti, dirti: Pavasarį nẽria kai karvėm (kai nustimpa) Ėr. | prk.: Neria (greitai velka, traukia) tuos baltinius nuo kūno Krm. | refl. Jrb: Skūra nẽrias nuo kupros Jnšk. | Jei kaulai nèneras, košaliena nėkai, turi gerai pavirinti Krš. 10. intr. prk. versti brangiai mokėti, plėšti: Kas tik gali, tas prisispyręs nẽria nuo tų biednų žmonelių Kair. Ten už viską dvigubai nẽra Krš. 11. refl. mesti odą, kiautą, kailį; lįsti iš odos, kiauto, kailio: Dabar kaip tik neriasi vėžiai rš. Pagaliau šeštąjį kartą neriasi vabzdys iš savo kailio: iš lėlelės išlenda visa plaštakėlė rš. Nertis iš išnaros Grž. Nértis iš odos BŽ81. | prk.: Nérkis iš žiupono (nusirenk), ba jau laikas Šk. 12. refl. prk. stengtis, plušėti: Par šienapjūtę bare ims nertis išmušt pirmas pradalgį Antš. Jis pats par save nė́rėsi ir įsikabino į aukštesnį mokslą Ėr. 13. intr. Sv, Km, Krš, Krkl, Vdžg smarkiai suduoti, mušti: Kad nė́rė su botagu par galvą! Skr. Nérk par galvą pagaliu – neis ant javus [arklys]! Ėr. Kad nė́riau snukin tam valkatai Ut. 14. tr., intr. smeigti, verti, durti: Su finka nė́rė į pašonę ir užmušo nekaltą žmogų Krš. Nérk (pasismeik su šakutėmis) daugiau [užkandos] Šd. Anas žu tos palkos paėmė ir kap ner̃s tąj palka juos (velnius) terboj! Pls. 15. tr. kreipti: Ko tu akis nerì žemyn, jei nekalta? DŽ.

◊ akìs nérti merdėti: Pradėjo vienkart nérti akìs Gršl.

iš káilio (iš marškinių̃) nértis labai stengtis: Iš kailio neriesi, kol užaugini gyvulį, o paskui už dyka jį nori gauti V.Mont. Nėrės iš kailio norėdamas pasirodyti išsilavinęs žmogus esąs A.Vien. Tėvas iš káilio nẽriasi kraudamas, o sūnus – griaudamas Jnš. Dirba gerai, o jei dar pataikai, iš kailio neriasi Ėr. Nor tu iš káilio nérkis, niekap negali įtikt Mrj. Tu nérkis iš marškinių̃ i duok Krš. | Mun ne tokie dar javai būtų. Sakau, gyvenčio aš čia, tad mun viskas iš kailio nertųs (smarkiai augtų) BM380.

iš káilio nértas labai panašus į ką: Duktė tojė pati motynysta, t. y. iš káilio nertà motyna J.

káilį nérti mušti: Tėvas jam káilį nérdavo už mažiausią menkniekį Lnkv.

kìlpą ant kãklo (galvõs) nérti stumti į pražūtį, žlugdyti: Jie patys neria sau kilpą ant kaklo! J.Paukš. A gal taip žmoguo kìlpą an galvos nérti? Krš.

kū́lį nérti; I.Simon verstis per galvą.

nuodù nérti griūti: Koja kur klius, tai ir nerì nuodù Str.

óžius nérti vemti: Suėdė šešius kiaušinius be duonos ir be druskos ir pusę dienos nė́rė óžius Šl.

\ nerti; antnerti; apnerti; atnerti; įnerti; išnerti; nunerti nuneria nunėrė; panerti; parnerti; pernerti; pranerti; prinerti; sunerti; užnerti